Palangos gintaro muziejus

Grafo Felikso Tiškevičiaus dvare Lietuvos dailės muziejui priklausantis Gintaro muziejus įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. Pačiame Birutės parko centre esančiuose didinguose rūmuose įrengtas muziejus - vienas lankomiausių šalyje.

Vieną gausiausių pasaulyje gintaro inkliuzų ir unikumų kolekciją turinčiame muziejuje iš viso yra virš 30 tūkst. eksponatų.

Pirmajame aukšte esančios rūmų erdvės lankytojus žavi atnaujintais istoriniais rūmų interjerais, pasakojančiais apie grafų Tiškevičių gyvenimą šiuose rūmuose. Palangos bei grafų Tiškevičių istorija besidomintiems lankytojams pristatomos autentiškai įrengtos erdvės: Holas, Renginių salė, Raudonasis salonas, Didysis salonas, Grafienės kabinetas, Mėlynasis salonas, Jaunojo grafo kabinetas, Mažasis salonas.

Šiose reprezentacinėse rūmų salėse atkurta aristokratų rezidencijos aplinka, kurioje eksponuojami XVIII amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios didikų rūmų interjerų kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus išsaugotų grafų Tiškevičių, kitų Lietuvos didikų rūmų bei privačių kolekcijų. Interjerų ekspozicijos autorius – Romualdas Budrys.

Antrajame aukšte pristatoma unikali gintaro ekspozicija, kuri supažindina su gintaro susidarymu, prekybos keliais, gavyba, apdirbimu. Po 2015 m. renovacijos ji papildyta ar­cheo­lo­gi­niais eksponatais, at­nau­jin­ta ir ink­liu­zų ko­lek­ci­ja. Lan­ky­to­jai ga­li iš­vys­ti vi­siš­kai nau­ją gin­ta­ro morfologijos eks­po­zi­ci­ją. Pirmajame aukšte į laikinas parodas kviečia Koplyčios parodų salė.

Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas

Naglių gamtinio rezervato pažintinis takas – viena didžiausų ir įspūdingiausų lankytinų vietų visoje Kuršių nerijoje.

Naglių gamtos rezervato plotas - 1680 ha. Jis tęsiasi tarp Juodkrantės ir Pervalkos devynis kilometrus.

Pėsčiomis keliaujant pažintiniu taku, galima pamatyti Pilkąsias, dar vadinamas Mirusiomis, kopas, užpustytas buvusių gyvenviečių vietas, savaiminės kilmės miško augaliją bei po smėliu palaidotus šimtamečių miškų dirvožemius.

Dėl stiprių vėjų šiose kopose susidaro įspūdingos daubos ir išgraužos.

Kai kur iš po smėlio išlenda senųjų dirvožemių fragmentai.

Olando kepurė

Atsitraukdamas ledynas Lietuvos pajūryje suformavo ir unikalų moreninį gūbrį, vadinamą Olandų kepure. Šis kalnas (24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa) nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 16–18 m aukščio nuožulnuma. Manoma, kad kalnas gavo „Olandų kepurės“ pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima į jį iš jūros pusės. Olandų kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, nes apaugęs pušimis ir ąžuolais gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. Nuo skardžio atsiveria jūros vaizdas su stačiais krantais ir akmenuotais paplūdimiais. Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius. XIX a. pabaigoje, apželdinant Girulių pajūrį, šiose vaizdingose vietose buvo sukurtas pasivaikščiojimams skirtas parkas, įveisti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai, kiti dekoratyviniai medžiai. Olandų kepurės skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą.